Netrukus pasibaigs dar vieni mokslo metai. Kaip ir kasmet gegužės mėnesį ketvirtokai „matuojasi penktoko kėdę“. Jiems labai smalsu sužinoti, kokie mokytojai jų lauks penktoje klasėje, su kokiais naujais mokymosi dalykais teks susipažinti. Ketvirtadienį, gegužės 13 dieną, mūsų klasėje viešėjo istorijos mokytoja metodininkė Vita Montvilienė. Mokytoja susipažino su būsimaisiais penktokais, paaiškino, ko teks mokytis per istorijos pamokas. Vaikai aktyviai dalyvavo viktorinoje apie Lietuvos istoriją. Mokiniams susitikimas labai patiko ir jiems bus žymiai drąsiau penktoje klasėje atverti istorijos kabineto duris...

Pradinio ugdymo mokytoja Vita Jakštienė

Dalyvavimas projekto „Kokybės krepšelis“ veikloje šeštų, septintų ir aštuntų klasių mokiniams – tai paskatinimas klausti, išgirsti, daugiau sužinoti, domėtis, prie mokytojo „prisiliesti“ savo turimomis žiniomis. „Galiu klausti...“, „Noriu žinoti...“, „Ar tai yra teisingai išspręsta?“ ir dar daugiau klausimų byra mokytojo pusėn. Po atsakymų ir atlikto darbo - ilgai laukti geresni mokymosi rezultatai, kurie džiugina ir mokinį, ir mokytoją. Vis dažniau aš, kaip matematikos mokytoja girdžiu: „Aš suprantu!“, „Nesakykit, aš jau pats galiu!“, „Atliksiu pati!“, „Ir man pagaliau pavyko, gavau teisingą atsakymą!“. Džiugu, kad projektas atvėrė naujas galimybes - padrąsino, padėjo pasiekti aukštesnių rezultatų. Darbai pasidarė įdomūs, netruko pasikeisti ir darbų vertinimai. Po dvi matematikos pamokas 6-8 klasėse vedama dalijant klases į laikinąsias gabesnių ir mokymosi sunkumų patiriančių mokinių grupes, paliekant galimybę pereiti į kitą grupę, padarius pažangą/nepadarius pažangos.

Kai mokinys lieka vienas su namų darbais, kartais jį apima nerimas, nežinia. Tačiau tai įveikti padeda jau pusę metų veikiantis namų darbų klubas (NDK).  Mokiniai turi galimybę paruošti namų darbus, kasdien konsultuotis su dviem mokytojais dalykininkais dėl praradimų, prisijungiant mokiniams ir mokytojams prie NDK kambario.

         

 

Matematika pasidarė prieinamesnė, suprantamesnė. O kiek visko dar priešaky...

Matematikos mokytoja metodininkė Lilija Kulitienė

Gegužės 5-ąją minimos Pasaulinės rankų higienos dienos tikslas – atkreipti dėmesį ir priminti, kad geri rankų higienos įgūdžiai sumažina užkrečiamųjų ligų riziką, užkerta kelią mikroorganizmų plitimui bei yra viena pagrindinių infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių.

Kokias rankų higienos priemones rinktis?

Rankas reikia reguliariai plauti muilu ir vandeniu muiluojant jas 40–60 sekundžių. Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindą sudaro alkoholis, nėra veiksmingesnės ar naudingesnės nei rankų plovimas. Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfektantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti. Rankų dezinfekavimo priemonės efektyvios ir yra naudojamos, kai rankos vizualiai nesuterštos išskyromis, t. y. švarios. Jei rankos nešvarios, prieš naudojant alkoholio turinčius rankų dezinfekavimo skysčius, rankas reikia nuplauti vandeniu su muilu.

Ypač svarbu plauti rankas ligų epidemijų metu: žiemą, kai plinta gripas; vasarą, kai padaugėja žarnyno infekcijų.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu rankas plauti rekomenduojama dažnai, ypač svarbu jas plauti šiais atvejais:

  • visada, kai jos nešvarios;
  • grįžus namo iš darbo, iš parduotuvės;
  • pabuvus viešose vietose;
  • pabendravus su sergančiu žmogumi;
  • prieš valgant;
  • pasinaudojus tualetu;
  • išsivalius nosį, nusičiaudėjus, nusikosėjus;
  • po kontakto su gyvūnais ar jiems priklausančiais daiktais.

Visuomenės sveikatos specialistė Greta Sakalauskaitė

Dalyvavimas „Kokybės krepšelio“ veikloje – tai ir paskatinimas dalyvauti kuo įvairesnėse kūrybinėse veiklose bei susitikimuose. Vyresnių klasių mokiniai gegužės pradžioje dalyvavo virtualioje Vaikų ir paauglių literatūros savaitėje, organizuotoje Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus ir literatūros pažinimo programos vaikams ir paaugliams „Vaikų žemė“ kartu su parneriu „Lietuva skaito“ ir VšĮ "Mokyklų tobulinimo centras". 

Gegužės 3 dieną 8 kl. mokiniai klausė susitikimo „Nieko nenutylinti literatūra“, kuriame iliustruotoja ir komiksų kūrėja Lina Itagaki ir istorikas, keliautojas, Karalienės Mortos mokyklos mokytojas Vladas Liepuonius kalbėjo apie traumuojančių istorinių patirčių vaizdavimą jaunimo literatūroje ir grafinėse novelėse.

Gegužės 4 dieną 9 kl. mokiniai klausė rašytojo, teisininko Justino Žilinsko ir publicisto, programos „Renkuosi mokyti“ alumno Donato Puslio pokalbio apie uždraustas knygas, knygų deginimo akcijas ir knygų gelbėtojus. Susitikimo tema – „Knygos, prievarta slėptos nuo skaitytojų“. Taip pat 9 kl. mokiniai peržiūrėjo ir susitikimą tema „Nieko nenutylinti literatūra“.

Mokinių atsiliepimai. Kas iš susitikimų įsiminė?

„Komiksai neturi amžiaus grupės“, „skaityti komiksus ir knygas su paveikslėliais gali ir suaugę, ir maži vaikai“ (Aidanas, Deimena, Evita, Milda, Ugnė, Martynas, Robertas, Ignas), „gyvūnai, vaizduojami vietoj žmonių, gali perteikti truputį kitokius jausmus“ (Neda, Matas), „kai knygoje vietoj žmonių vaizduojami gyvūnai, istorija neatrodo tokia baisi“ (Arnas), „komiksus sunkiau sukurti negu atrodo“ (Silvija), „komiksus skaityti įdomiau nei įprastas knygas“ (Rokas), „komiksais perteikti jausmus nėra lengva“ (Andrėja), „komiksų piešiniai pasako labai daug net neskaičius komikso“ (Aurimas), „skaityti knygas su paveikslėliais yra įdomiau“ (Saulė), „įsiminė knyga „Sibiro haiku“ (Žilvinas), „kai skaitai knygą, jautiesi taip, lyg gyventum tą gyvenimą“ (Nedas), „komiksai gali būti paremti tikrais faktais“ (Jonas, Matas), „buvo įdomu sužinoti, kaip kuria knygas“ (Gabrielė), „knygos gali „nugyventi“ kelis gyvenimus“ (Deividas), „žmonės, kurie žiūrėjo mirčiai į akis ir nežinojo, ar sulauks rytojaus, saugojo knygas ir buvo dėl jų viskam pasiryžę“ (Gabrielė), „Knygų vagys“ – knyga, turinti daug istorijų; rašytojas A. Rydell sudėjo į savo knygą istorijas apie tai, kai naciai švarino didžiausias vakarų bibliotekas" (Arminas), „kai į vieną fermą atvyko juodaodis, jis nebuvo laikomas žmogumi, nes yra kitos odos spalvos ir dėl to žmonės kitaip į jį žiūri“ (Robertas), „žmones stabdė muitinėse, patikrino ne dėl kokių narkotinių medžiagų ar kažko nelegalaus, o dėl knygų, nes tai buvo labai stipriai kontroliuojama“ (Nedas).

Lietuvių k. mokytoja L. Lenčiauskienė

Balandžio 26 dieną ESFA  projekte „Tyrinėju ir mokausi“ dalyvaujantys septintokai pradėjo ilgai truksiantį, kruopštų, dėmesio ir rutininio darbo reikalaujantį tyrimą, kurio metu vertina augalinės kilmės lakiųjų medžiagų poveikį sėklų dygimui, šaknijimuisi ir ūglių vystymuisi. Tyrimui buvo pasirinktos ridikėlių sėklos ir lakiuosius junginius kaupiantys bei išskiriantys svogūnai, česnakas, apelsino žievelės.

Dalinamės kelių tyrėjų tarpiniais rezultatais.

A. Buitkienė, V. Jakštienė, V. Marozas

 

 

Mokyklos mokiniai, dalyvaudami „Kokybės krepšelio“ veikloje, yra įsitraukę į visus metus vykdomą mokyklos projektą „Skaičiau. Siūlau ir Tau!” Šį kartą dalijamės septintos klasės mokinės Agnės Ratautaitės mintimis apie perskaitytą knygą „Paslaptingas sodas“.

Frances Hodgson Burnet               

Paslaptingas sodas

Pagrindinė knygos herojė – Merė. Mergaitei dešimt metų. Kurį laiką ji gyveno Indijoj, vėliau kartu su savo tėvais persikraustė i Angliją. Tėvai Merei skirdavo mažai dėmesio, nelabai rūpinosi, palikdavo nuošaly. Mergaitė būdavo drovi, nekalbi, uždaro būdo, jai gyvenime nelabai kas rūpėjo ar buvo įdomu. Dėl keblaus gyvenimo būdo tapo savanaudė. Merės tėvas buvo Anglijos vyriausybės tarnautojas, visą laiką užsiėmęs, ir dažnai sirgdavo, o motina - tikra gražuolė, kuriai rūpėjo tik liksmintis su savo draugais ir eiti į pokylius, ji visai nenorėjo mažos mergaitės.

Atsikrausčiusi į Angliją į dėdės dvarą, Merė randa seną apleistą sodą ir sumano į jį patekti. Mergaitei pavyksta tai padaryti ir ji imasi gaivinti apleistus sodo augalus. Sodas Merę pakeičia, pradeda teikti laimės, džiaugsmo bei gyvenimo prasmės. Taip pat į sodą ji pakviečia savo pusbrolį Koliną – nevaikštantį berniuką, kuris, atsidūręs paslaptingame sode, ima sveikti.

Kodėl siūlyčiau šią knygą draugams?
Knyga yra paprasta, lengvai suprantama paaugliams. Kūrinys yra motyvuojantis, galintis daug kam padėti tokiuose atvejuose kaip Merės, parodantis, kad gyvenime yra ne tik juoda, bet ir balta šviesa.

Lietuvių k. mokytoja L. Lenčiauskienė

Balandžio antrąją savaitę mokytojų komanda organizavo patirtinius susitikimus su Varėnos rajono Matuizų pagrindinės mokyklos kolegomis. Mokytojai metodininkai Olga Kasikauskienė, anglų kalbos, žmogaus saugos  - Gražina Pranckevičienė, lietuvių kalbos  Loreta Lenčiauskienė, etikos – Jolita Klibavičienė, rusų kalbos – Svetlana Ržeutskaja  bei vyresnysis fizinio ugdymo mokytojas Arūnas Čekanavičius, nepabūgę nei laikmečio iššūkių, nei nepatogumų, pakvietė kolegas į atviras pamokas, pasidalino savo darbo įgūdžiais, atradimais, bandymais ir naudojamomis metodikomis

Vėliau sekė aptarimai, kaip sėkmingai veikti šiomis sąlygomis, kokius metodus naudoti, kad mokiniai siektų savo asmeninės pažangos, rastų sau tinkamiausius mokymosi būdus. Tuo dalinosi dešimtos klasės auklėtoja mokytoja Olga Kasikauskienė, kokius veiklos ir ugdymo  metodus padovanojo nuotolinis mokymasis, kokios priemonės ir formos paveikiausios, kaip jas „prisijaukinti“ ir taikyti taip, kad būtų ne tik smagūs, bet ir naudingi mokiniams ir mokytojams – savo atradimais dalinosi chemijos/biologijos mokytojas Vygandas Marozas ir vokiečių/anglų kalbų mokytoja Milda Juškienė, su pamokos vertinimo kriterijais bei pažangos stebėjimo modeliu supažindino žmogaus saugos mokytoja metodininkė Gražina Pranckevičienė. Savo filmuotos pamokos fragmentais ir įžvalgomis apie užsienio kalbos mokymo galimybes dalinosi anglų kalbos mokytoja metodininkė Egita Gabužienė.

Nemenkas iššūkis mokykloms – įtraukusis ugdymas, Savo nemenka patirtimi ir praktika  šia tema dalijosi lietuvių kalbos mokytoja Loreta Lenčiauskienė, vokiečių/anglų kalbų vyresnioji mokytoja Milda Juškienė, mokyklos specialioji pedagogė Justina Zinė ir  specialioji pedagogė-logopedė metodininkė Jolita Tumėnienė. Visą šį laiką kartu su mumis bendravo, administravo, koordinavo pavaduotoja ugdymui Gražina Švėgždė, o mokytojas Arūnas, šalia šuoliukų ir skersaruožių raumenų lavinimo užtikrino mūsų technologinius ryšius, sklandžias bendravimo galimybes, puikius garsą, vaizdą ir atmosferą.

            Esame dėkingi Matuizų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojai Vilijai Latvienei, tos mokyklos mokytojams, kad, paskatinę mus dalintis, sudarė galimybę dalintis savo patirtimi ir augti patiems.

Direktorė Ina Skurdelienė

 

Balandžio 21 dieną pradinių klasių mokiniai dalyvavo tradiciniame diktanto konkurse „Rašau diktantą 2021“. Mokiniai labai stengėsi kuo geriau parašyti diktantą. Vertinimo komisija labai atidžiai tikrino diktantus ir išrinko nugalėtojus. 1 vieta atiteko trečiokėms Elijai Jankauskaitei ir Gabijai Pranytei. 2 vietos laimėtojai: pirmokai Lukrecija Petraškaitė ir Gytis Valančius, antrokas Majus Varžinskas ir trečiokės Ūla Dzevaltauskaitė ir lauryna Vincevičiūtė. O trečiąja vieta pasidalino: pirmokas Neitanas Vainorius, antrokės Emilė Belskytė ir Rusnė Daugilavičiūtė, trečiokė Aistė Gailiūtė ir ketvirtokas Vytis Valančius. Džiaugiamės ir didžiuojamės šauniais savo mokiniais.

Diktanto konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti padėkomis.

Pradinio ugdymo mokytoja Vita Jakštienė

 

Kaip ir kiekvieną pavasarį mokyklos bibliotekininkė V. Leigienė pakvietė mokinius kūrybinei veiklai „Paklausyk, perskaityk, pasek“. Veikla siekiama skatinti mokinius skaityti. Jei dar kai kam sunku – ne bėda – mokiniai mielai klausosi suaugusiųjų skaitomo teksto. Šį kartą pasinėrėme į fėjų stebukladarių pasaulį. Mokiniai išklausė skaitomų pasakų „Sunešioti bateliai“ ir „Pinokis“. Smagu buvo klausytis ir aptarti skaitomas pasakėles, turtinti mokinių žodyną naujais žodžiais, aiškintis jų prasmę, gėrėtis spalvingomis knygelės iliustracijomis. Mokiniai ne tik klausėsi, aptarė pasakas, bet ir lavino smulkiosios motorikos įgūdžius: kai kas džiugino teisingai laikomu pieštuku, stipresniais ir tikslesniais rankos judesiais, spalvų parinkimu, o kai kam pavyko greičiau nuspalvinti pasirinktą herojų. Dėkojame bibliotekininkei V. Leigienei už prasmingą ir smagų renginuką.

Specialioji pedagogė, logopedė metodininkė Jolita Tumėnienė

Psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi skausmą ir liūdesį. Emocijos yra labai svarbios mūsų gyvenime, todėl reikėtų nuo kuo ankstyvesnio amžiaus kalbėti su vaikais apie kylančias emocijas ir jausmus, padėti juos atpažinti, įvardinti, išreikšti. Balandžio 26-ąją mokyklos socialinė pedagogė Sandra Šklenskienė ir visuomenės sveikatos specialistė Greta Sakalauskaitė vedė užsiėmimą 4-okams. Užsiėmimo metu buvo panaudota metodinė priemonė „Zuikių miestas“. Žaidimo metu vaikai nagrinėjo įvairias situacijas, atsakinėjo į klausimus, mokėsi emocijų atpažinimo, jų valdymo ir problemų sprendimo būdų, atliko koordinaciją ir pusiausvyrą lavinančius pratimus. Teigiamos emocijos, gera nuotaika, fizinis aktyvumas, nuoširdus bendravimas su draugais – tai dalykai, padedantys  stiprinti mūsų psichinę sveikatą.

Visuomenės sveikatos specialistė

„Lietavos“ pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytojos nuo 2018 m. dalyvauja Europos sąjungos lėšomis finansuojamame projekte „BENDROJO UGDYMO TURINIO IR ORGANIZAVIMO MODELIŲ SUKŪRIMAS IR IŠBANDYMAS BENDRAJAME UGDYME“ (projekto Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-04-0001), kurio tikslas - parengti, išbandyti ir įgyvendinti informatikos programos pradiniame ugdyme turinį.

Projekto lėšomis gauti 2 projektoriai, 5 nešiojamieji kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, kurie kasdien naudojami ugdymo procese, išbandant įvairias interaktyvias veiklas pamokose, neformaliojo užsiėmimo veiklose, pertraukų metu. Mokiniai pamokų metu sėkmingai naudojasi gebėjimų pasitikrinimui, įsivertinimui, refleksijai skirtomis programėlėmis.

 Neformaliojo švietimo užsiėmimų metu 1-4 klasių mokiniai, dirbdami su projekto lėšomis gautais planšetiniais kompiuteriais, per „Scratch “ programėlę mokosi pažinti programavimo kalbą, kuria interaktyvias istorijas, žaidimus ir animacijas.

Projekto veikos orientuotos į geresnius mokymosi rezultatus, ugdymo turinio kūrimą, išbandymą ir tobulinimą.

Pradinio ugdymo mokytoja Daiva Grinienė

Vienas iš projekto „Kokybės krepšelis“ veiklos siekų – kūrybiškumo ugdymas. Mokiniai skatinami dalyvauti įvairiose kūrybinėse veiklose.

7 kl. mokinė Justė Snitkaitė dalyvavo Jonavos rajono bendrojo ugdymo mokyklų 1-8 kl. mokinių kūrybiniame konkurse „Kartu mes – Lietuva“, kurį organizavo Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija. Kūrybinio konkurso tikslas – ugdyti kūrybingą, drąsų, jautrų Lietuvos pilietį, puoselėti į Nepriklausomybę atvedusias vertybes – tikėjimą ir meilę Lietuvos laisvei, ieškoti naujų, originalių ir netradicinių idėjų išraiškos formų ir būdų bei suprasti pilietino mąstymo svarbą.

5-8 klasių konkurso dalyviai turėjo atlikti du darbus: sukurti haiku tema „Kartu mes – Lietuva“ ir savo eiles iliustruoti.

Justė sukūrė haiku apie stebuklų kupiną Lietuvą ir nupiešė mūsų šalies pajūrį vaizduojantį piešinį. 7-8 kl. koncentre Justė laimėjo 3 vietą. Sveikiname ir linkime kūrybinės sėkmės!

Lietuvių k. mokytoja L. Lenčiauskienė

Justė Snitkaitė, Lietavos pagr. mokykla.jpg

ESFA projekte „Tyrinėju ir mokausi“ dalyvaujantys jaunieji tyrėjai baigė įdomų, ilgai trukusį tyrimą, kurio metu aiškinosi, kaip sėklų dygimą bei daigų augimą paveikė įvairios laikymo sąlygos. Mokiniai ridikėlių sėklas iš pradžių tris paras laikė skirtingose aplinkose: ant radiatoriaus, kambario temperatūros vandenyje, šaldiklyje ir tiesiog kambaryje. Po to sėklos buvo pasėtos ant drėgnos vatos diskų ir, periodiškai juos drėkinant, buvo atliekami stebėjimo tyrimai: kiek sėklų per kokį laiką sudygo, koks daigų vešlumas, spalva ir kiti požymiai. Duomenys buvo fiksuojami lentelėse, o daigeliai – fotografuojami.

Tyrimo metu mokiniai nustatė, kad greičiausiai sudygo sėklos, laikytos vandenyje, o iš šių sėklų išaugę daigeliai – aukščiausi. Šalčio paveiktos sėklos dygo lėčiausiai ir daigeliai buvo žemiausi. Ant radiatoriaus ir kambario temperatūroje laikytos sėklos sudygo keliomis dienomis vėliau nei sėklos, laikytos vandenyje, o daigų aukštis buvo kiek žemesnis nei vandenyje laikytų sėklų. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad labiausiai sėklų dygimą ir daigų vystymąsi paveikė šaltis ir vanduo: šaltis sėklas paveikė slopinančiai, o vanduo – priešingai – paspartino dygimą ir daigų augimą.

Dalinamės kelių tyrėjų darbais:

https://prezi.com/view/fyLkY8kP39ckxLFtDUul/

https://prezi.com/view/zaV7IVp7DojZQIL1b6VS/

https://prezi.com/view/XRUWbZ6AoGOeYe4fvqel/

https://prezi.com/view/2FFLLpMXsimbxe9nWukf/

 

Projekto „Tyrinėju ir mokausi“ mokytojai A. Buitkienė, V. Jakštienė, V.Marozas

1 ir 3 klasių mokiniai „Tyrinėtojų“ būrelyje atliko tyrimą, kurio metu savaitę laiko stebėjo, kaip keičiasi saliero stiebai. Augalo dalys buvo pamerktos į dvi skirtingas, maistiniais dažais pripildytas stiklines. Vienas saliero stiebas beveik visas tapo raudonas, o kitas – mėlynas. Atrasta tiesa, kad augalai „sugeria“ skysčius!
Vėlesnio eksperimento metu, naudodamiesi 1-4 kl. mokymo priemonėmis, įsigytomis projekto „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ lėšomis, aiškinosi, analizavo ir atidžiai stebėjo, kas dedasi saliero stiebo ne tik išorėje, bet jau būtent viduje. Tuomet mokiniai galutinai įsitikino, jog augalai tikrai puikiai geba sugerti įvairius skysčius. Įtraukianti ir smagi buvo praktinė veikla!
 
Tyrinėtojų būrelio vadovė Jolita Skulčiuvienė

ESFA projekto „Tyrinėju ir mokausi“ veiklos tęsiasi.  Septintokai aiškinosi paslaptingus elektrinius reiškinius. Sužinojo, kaip ir kodėl kūnai įsielektrina, kaip teka elektros srovė, kokios turi būti sąlygos, kad elektros srovė galėtų tekėti ir būtų naudinga žmogui. Virtualiose laboratorijose jungė elektros grandines, dėliojo elektrinių grandinių schemas. Išsiaiškino, kad ne visos medžiagos vienodai laidžios elektros srovei. Dalį darbų atliko savo „namų laboratorijose“: tyrinėjo, kokie buityje naudojami daiktai yra laidininkai, kokie izoliatoriai. Apibendrindami savo patirtį ir įgytas žinias, naudodami IT, sukūrė filmukus ir PowerPoint pristatymus „Laidininkai ir izoliatoriai mano namuose“.

Projekto „Tyrinėju ir mokausi“ mokytojai A. Buitkienė, V. Jakštienė, V.Marozas

Mokykloje vykdant „Kokybės krepšelio“ projektą mokiniai skatinami dalyvauti įvairioje kūrybinėje, tiriamojoje, projektinėje veikloje.

Kovo 26 dieną grupelė aštuntos klasės mokinių dalyvavo respublikinėje J. Ralio gimnazijos organizuotoje konferencijoje „Tikėjimas ir mokslas – du sparnai kilti į tiesą: laimės formulė“.

Mūsų mokyklai atstovavo dvi pranešėjos – Neda Kolbinaitė ir Ugnė Vilkaitė – bei grupė dalyvių: Gabija, Deimantė, Milda, Martynas, Evita, Titas ir Andrėja.

Pranešėjos pristatė mokykloje atliktą (atsitiktinai parinkus trisdešimt 7-8 kl. mokinių) tyrimą „Jauno žmogaus laimės indeksas. Tyrimo pagrindas – socialinis emocinis paauglio aplinkos kontekstas. Tyrimas sudarytas iš dviejų dalių: kodėl esu laimingas ir kokie veiksniai mano laimingumo jausmą sustiprintų? Paliestos tokios sferos kaip savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių įgūdžiai ir atsakingas sprendimų priėmimas.

Konferencijoje dalyvavo mokiniai iš J. Vareikio progimnazijos, „Neries“ pagr. mokyklos, Ruklos J. Stanislausko mokyklos-daugiafunkcio centro, J. Ralio bei Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijų.

Taip pat su mokiniais paaugliui aktualiomis temomis dalijosi konferencijos svečiai: biologijos mokytojas R. Pagojus, kalbėjęs tema „Kūnas – Dievo dovana“, p. J. Gudžiūnienė, pristačiusi neuroedukacijos sritį, ir kun. M. Povylaitis, gyvai aptaręs dvasinio gyvenimo įtaką žmogaus laimei.

Konferencijos pabaigoje visus pakvietė smagusis „Kahoot“, o po žaidimo konferencijos pranešėjai rinkosi prie Jonavos „Hesburger“ skanauti renginio organizatorių dovanotų pietų.

Lietuvių k. ir literatūros mokytoja L. Lenčiauskienė

Vykdant „Kokybės krepšelio“ veiklas mokyklos mokiniai dalyvauja skaitymo projekte „Skaičiau! Siūlau ir Tau!” Projekto užduotys padeda mokiniams siekti aukštesnių mokymosi rezultatų: tobulinami skaitymo bei rašymo, pristatymo kūrimo įgūdžiai, gebėjimas vertinti bei analizuoti literatūros kūrinius, išskirti ugdomuosius knygų momentus.

Šį kartą perskaityta knyga džiaugiasi ir kitus ją perskaityti kviečia 8 kl. mokinys Žilvinas Semenenko.

Žilvino mintys:

„Knyga „Ypatingų vaikų namai“ man patiko todėl, kad visi vaikai turėjo įvairių galių.

Siūlyčiau šią knygą perskaityti draugams, nes ji tikrai labai įdomi!

Taip pat siūlyčiau pažiūrėti filmą „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“.

Kviečiame visus mokyklos mokinius skaityti knygas! Ir – drąsiai įsitraukti į projekto veiklą!

 

Lietuvių k. mokytoja L. Lenčiauskienė