Gražią rudens dieną mokytoja ir 6b klasės mokiniai nutarė lietuvių k. pamoką organizuoti netradicinėje erdvėje: ne kabinete, o lauke. Temai „Kaip aprašyti aplinką“ kabinetas tapo per ankštas...
Su mokymo priemonėmis išskubėjome į mokyklos kiemą. Aptarėme pagrindinius aspektus, kuriais vadovaujantis galima aprašyti aplinką, ir žingsnelius, kaip tai atlikti. Sužinojome, jog aplinka paprastai aprašoma pagal erdvės nuoseklumą, todėl labai svarbu susidaryti aprašymo planą. Kiti svarbūs aspektai – svarbiausių detalių atrinkimas, adresatas. Žinoma, aprašymas gražesnis tuomet, kai nepamirštame vaizdingų žodžių ir posakių.
Aptarę teorinius dalykus ėmėmės praktinių užduočių. Pirmiausia kūrėme aplinkos aprašymą žodžiu – kiekvienas po sakinį. Žodžiu „aprašėme“ mokyklos stadiono erdvę iki pat horizonto. Vėliau dirbome grupėmis: „vakariniai“, „pietiniai“, „šiauriniai“ ir „rytiniai“ aprašinėjo skirtingas erdves.
Atlikdami praktinį darbą pamatėme daug gražių mokyklos aplinkos detalių; nustebome, jog kai kurios iš jų anksčiau niekada nebuvo pastebėtos! Įsitikinome vieni kitų įžvalgumu ir atidumu: pasirodo, tyrinėdami tas pačias erdves ne visi vienodai išvystame jose esančias detales. Mokėmės vieni kitus išklausyti ir bendradarbiauti.
Namų darbų užduotis – aplinkos aprašymas žvelgiant per savo kambario langą. Bus įdomu sužinoti, kokie vaizdai puošia mūsų namų aplinką.
Lietuvių k. mokytoja L. Lenčiauskienė
